29.06.2020

BDAR: asmeninės ar namų ūkio veiklos išimtis

BDAR: asmeninės ar namų ūkio veiklos išimtis

Gegužės viduryje garsiai nuskambėjusi Nyderlandų byla, dėl močiutės patalpinusios anūkų nuotraukas socialiniuose tinkluose, atkreipė duomenų apsaugos ekspertų dėmesį į naują požiūrį aiškinant vieną iš Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) netaikymo išimčių.  BDAR 2 str., 2 d., c punkte nurodoma, jog reglamentas nėra taikomas tuomet, kai duomenų tvarkymas vykdomas užsiimant asmenine ar namų ūkio veikla (namų ūkio veiklos išimtis). Tai atvejai, kuomet duomenų tvarkymą atlieka fizinis asmuo, nevykdydamas jokios profesinės ar komercinės veiklos, t. y., vykdydamas išimtinai tik asmeninę ar namų ūkio veiklą, dėl to jam nereikia vadovautis duomenų apsaugos reikalavimais.

BDAR preambulės 18 dalyje, prie išimtį iliustruojančių pavyzdžių, minimi asmeniniai susirašinėjimai ar adresų saugojimas, taip pat naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, tačiau besiformuojanti teisminė praktika rodo, jog riba tarp šios išimties taikymo yra labai plona ir fiziniai asmenys turėtų labai atsargiai vertinti savo duomenų tvarkymo veiksmus. Minėtoje Nyderlandų teismo byloje ginčas kilo dėl moters, patalpinusios savo anūkų nuotraukas socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Pinterest“, veiksmų teisėtumo, kadangi nuotraukos buvo daromos ir talpinamos neturint nė vieno iš tėvų sutikimo. Teismas vertino galimybę taikyti išimtį, jog duomenų tvarkymas buvo vykdomas užsiimant išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla, tačiau pažymėjo, jog negali būti atmetama galimybė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ patalpintos nuotraukos gali būti platinamos ir patekti į trečiųjų asmenų rankas. Vertinant šias aplinkybes nebuvo aišku ar galima šią situaciją patalpinti į išimties „rėmus“ bei nuspręsta, jog vis dėlto BDAR šiuo atveju turi būti taikomas.

Tokiai nuomonei antrina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), formuojantis bendrą valstybių narių praktiką. Byloje Lindqvist, nagrinėjant BDAR pirmtako Direktyvos 95/46/EB taikymą situacijoje, kai bažnyčios parapijos darbuotoja, asmeniniu kompiuteriu, įkūrė internetinę svetainę paviešinusi joje kolegų duomenis, teismas atkreipia dėmesį į tai, ką praktiškai reiškia aptariama išimtis. ESTT nuomone, išimtį dėl asmeninės ar ūkio veiklos vykdymui atliekamo duomenų tvarkymo reikėtų aiškinti kaip numatančią tokią veiklą, kuria privatūs asmenys užsiima neperžengdami privataus ar šeimos gyvenimo ribų, o taip akivaizdžiai nėra tvarkant asmens duomenis, kai jie skelbiami internete ir tampa prieinami neapibrėžtam asmenų skaičiui.

Kita „slidi“ situacija, kurioje nuolat balansuojama tarp galimybės taikyti išimtį, pagrindžiant duomenų tvarkymą asmenine ar namų ūkio veikla, ir reikalavimo taikyti BDAR –  yra vaizdo stebėjimas. Tai, jog fiziniams asmenims dažnai tenka aiškintis dėl vaizdo stebėjimo vykdomo privačiose teritorijose patvirtina Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI) metinės veiklos  ataskaitos. Vertinant atvejus, kai VDAI gaunami skundai pripažįstami nepagrįstais antroji vieta tenka būtent vaizdo stebėjimui. Skundas atmetamas dėl kelių priežasčių: visų pirma, didžioji dalis kamerų yra tik muliažai, antra priežastis – vaizdo stebėjimas vykdomas kelių asmenų teritorijoje gavus šių asmenų sutikimus ir trečioji priežastis – vaizdo stebėjimas vykdomas fiziniam asmeniui priklausančioje teritorijoje ir tik saugumo tikslais. Vis dėlto, jeigu galime tam tikrais atvejais įvertinti muliažo galimybę, ar kitu atveju pabandyti susitarti su kaimynu, tai trečioji skundų priežastis yra daug rimtesnė, kadangi turi būti objektyviai vertinamos kelios aplinkybės: kas vykdo vaizdo stebėjimą, kokiu tikslu bei kokia apimtimi.

Minima problema jau buvo nagrinėta ESTT byloje  Ryneš.  Aptariamu atveju asmuo turėjo namo pastogėje įmontuotą kamerą, kuri filmavo įėjimą į namą, viešąjį kelią ir įėjimą į priešais esantį namą. Šiuo atveju teismas nusprendė asmeninę ar namų ūkio veiklą aiškinti siaurąja prasme ir griežtai. Nagrinėtu atveju kameros buvo naudojamos privačioje gyvenamojoje teritorijoje, tačiau jose užfiksuota viešoji erdvė už namų ribų. Todėl teismas vertino situaciją, kaip nepatenkančią į išimtinai asmeninę ar namų ūkio veiklą.

Įprastai problema yra tai, kad dėl pastangų supažindinti visuomenę su duomenų apsaugos reguliavimu, nuolat besikartojančios informacijos fone, kartais atrodo, jog turime reaguoti į viską ir greitai. Prigimtinį poreikį ginti savo teises duomenų subjektai išreiškia pamatę vykdomą vaizdo stebėjimą, nepaisant to, kokia apimtimi jis yra vykdomas. Dažnu atveju, tai tik emocijų pliūpsnis, kuris greitai nurimsta VDAI konstatavus, kad pažeidimo nėra, tačiau vis dėlto yra atvejai, kai asmuo vykdantis vaizdo stebėjimą turėtų susirūpinti. Ne retai mums prireikia auklės, tvarkytojos ar kito asmens, kurio darbdaviais tampame. Tokiu atveju susiklosčius darbo santykiams asmuo, vykdantis filmavimą, privalo pasirūpinti duomenų subjekto teisių įgyvendinimu aiškiai pateikiant informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą.

Kaip doktrina vystysis toliau mums telieka spėlioti ir stebėti, tačiau šiandien, stebint turimą praktiką bei vis ryškesnes tendencijas, rekomenduojame atsakingai įgyvendinti VDAI jau parengtas rekomendacijas arba skirti laiko kokybiškai konsultacijai su duomenų apsaugos ekspertais.