Skolininkų duomenų perdavimas ir duomenų apsauga: kaip nesuklupti lygioje vietoje?
Neabejotina, kad perduodant skolos administravimą skolų išieškojimo įmonei yra pateikiami skolininko asmens duomenys – paprastai vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys bei kita su skola susijusi informacija, pavyzdžiui, skolos dydis, paslaugų suteikimo faktas ir kita. Atsižvelgiant į tai, kad skolos išieškojimo procedūra asmeniui gali sukelti neigiamų teisinių ir finansinių pasekmių, skolininkas gali itin jautriai sureaguoti į jo asmens duomenų tvarkymą skolos išieškojimo tikslais, taip pat suabejoti dėl jo asmens duomenų konfidencialumo ir saugumo perduodant juos skolų išieškojimo įmonėms, tačiau ar tam yra pagrindas?
Skolų išieškojimo įmonių veikla Lietuvoje iki šiol nėra reglamentuota - 2018 metais LR Seimui buvo pateiktas svarstyti pirmasis LR skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas, kuris iki šiol yra koreguojamas. Greičiausiai tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl praktikoje kyla nemažai klausimų dėl šių bendrovių įgaliojimų apimties, teisių, pareigų bei skolininko asmens duomenų tvarkymo.
Po Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau - BDAR) įsigaliojimo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI) metinėse veiklos ataskaitose pateikiama informacija apie tai, kad vienas iš dažniausiai pasitaikančių atvejų, kai duomenų subjektai pateikia nepagrįstus skundus dėl neteisėto jų asmens duomenų tvarkymo yra tuomet, kai į duomenų tvarkymą skolų administravimo tikslu įsitraukia trečioji šalis - skolas išieškanti įmonė, o vienas iš dažnesnių tokių skundų pagrindų yra tai, kad skolininkas nedavė šiam perdavimui sutikimo. Kitoje publikacijoje VDAI nurodė, kad 8 procentus visų per vienerius metus pateiktų skundų gavo iš fizinių asmenų, kurių skolų išieškojimo procedūras vykdo skolų išieškojimo bendrovės bei nurodė, kad vienas iš dažniausiai pasitaikančių skundų pagrindų yra skolininko neinformavimas apie skolos susidarymą bei jo sutikimo negavimas. Kaip pažymėjo VDAI, dalis šių skundų buvo pagrįsti, kitais atvejais buvo teisios skolą bandančios susigrąžinti organizacijos ar skolų išieškojimo įmonės. Taigi panagrinėkime, kuriais atvejais teisios yra skolas išieškančios įmonės, o kuriais- skolininkai.
Nagrinėjant su skolininko asmens duomenų tvarkymu susijusią problematiką pirmiausia reikia pažymėti, kad BDAR nedraudžia tvarkyti skolininkų asmens duomenų ir šiam asmens duomenų tvarkymui nėra būtinas skolininko sutikimas, tačiau teisėtas skolininko asmens duomenų tvarkymas turi būti pagrįstas kitais BDAR nustatytais teisiniais pagrindais. Asmens duomenų tvarkymas skolos išieškojimo tikslu gali būti pagrįstas BDAR str. 1 d. b punktu, kuriame nustatyta: „tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas“. Įprastine tvarka sutartiniuose santykiuose yra aiškiai nustatomos šalių teisės ir pareigos, o viena pagrindinių paslaugų ar prekių gavėjo pareigų yra sumokėti šalių sutartą atlygį. Visgi, kaip pabrėžta vienoje iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtų bylų, kreditorius privalo informuoti skolininką apie susidariusį įsiskolinimą bei pateikti informaciją apie kitos bendrovės pasitelkimą skolos išieškojimui, o skolų išieškojimo įmonė privalo skolininkui pateikti duomenis apie skolos išieškojimo procedūrą. Taigi svarbu paminėti, kad skolų išieškojimo įmonės privalo laikytis BDAR 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų bei pateikti skolininkui tokius duomenis, kaip, asmens duomenų tvarkymo tikslai, tvarkomų asmens duomenų kategorijos ir kiti duomenys, susiję su skolos išieškojimo procesu.
Tais atvejais, kai nėra susiklosčiusių sutartinių santykių skolininko asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas BDAR str. 1 d. f punktu, kuriame nurodyta: „tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni“. Žinoma, kai paslaugų ar prekių teikėjas yra tinkamai įvykdęs sutartyje nustatytas pareigas, pavyzdžiui, suteikęs paslaugas, jis turi pagrįstą reikalavimo teisę į šalių sulygtą atlygį, todėl šis BDAR punktas taip pat yra aktualus ir sutartiniuose santykiuose. Be kita ko, tvarkomi skolininko asmens duomenys yra reikalingi ir skolų išieškojimo įmonės bei jos klientų interesams apsaugoti, pavyzdžiui, skolininko pretenzijos, teisminio ginčo ir kitais atvejais, todėl skolininko asmens duomenų tvarkymo teisėtumas gali būti pagrįstas ir šiuo BDAR nustatytu pagrindu.
Visgi reikėtų pažymėti, kad skolų išieškojimo įmonės, turėdamos pagrindą tvarkyti skolininkų asmens duomenis negali pamiršti ir kitų BDAR nustatytų principų bei tvarkyti asmens duomenis sąžiningai, skaidriai, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais, įgyvendinti BDAR nustatytus asmens duomenų adekvatumo, mažinimo reikalavimus bei taikyti atitinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų užtikrintas asmens duomenų saugumas, vientisumas, konfidencialumas.
Pasitaiko atvejų, kai skolų išieškojimo įmonės, siekdamos kuo operatyviau bei efektyviau įvykdyti skolų išieškojimo procedūrą, ne visais atvejais paiso BDAR nuostatų. Pavyzdžiui, kaip pabrėžė VDAI, tokie praktikoje pasitaikantys atvejai, kaip skolininkų paieška socialiniuose tinkluose ar informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, bendradarbiams, šalia gyvenantiems asmenims, negali būti toleruotini ir yra netinkami. Vertas paminėjimo yra ir „Expert Global Solutions“ atvejis, kai skolų išieškojimo agentūra ir jos dukterinės įmonės buvo nubaustos net 3.2 milijono JAV dolerių bauda todėl, kad skambindavo skolininkams anksti ryte ar vėlai vakare, taip pat kreipdavosi į jų darbovietes, palikdavo tretiesiems asmenims balso pranešimus, kuriuose būdavo atskleidžiami skolininkų asmens duomenys, informacija apie turimą skolą, kas, žinoma, neatitinka BDAR nustatytų principų.
Kadangi skolų išieškojimo įmonės veiklą vykdo pakankamai savarankiškai, todėl yra būtina aiškiai bei išsamiai reglamentuoti jų teises, pareigas ir įgaliojimus. Štai, pavyzdžiui, LR skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekte yra minimi tokie draudimai, kaip skambinimas skolininkams nakties metu, valstybės švenčių dienomis, taip pat nurodomas informavimo turinys, kurio privalo laikytis skolų išieškojimo bendrovės, kreipdamosios į skolininką (pavyzdžiui, asmens duomenų tvarkymo pagrindas, tikslas, terminas ir kiti duomenys), nurodomas asmens duomenų saugojimo laikotarpis, tačiau, jame trūksta skolų išieškojimo įmonių teisių, pareigų bei įgaliojimų aiškaus apibrėžimo tam, kad skolininko atžvilgiu būtų atliekamas BDAR nuostatas atitinkantis asmens duomenų tvarkymas. Pavyzdžiui, šiame projekte yra įtvirtinta skolų išieškojimo įmonių teisė gauti asmens duomenis apie skolininką iš viešų registrų, rinkti informaciją apie jo buvusias darbovietes, darbo užmokestį ir su juo susijusių išmokų dydžius, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jam taikomus areštus ir apribojimus, taip pat kitą informaciją, kuri yra reikalinga siekiant atlikti su skolos išieškojimu susijusius veiksmus. Manytina, kad ši nuostata nėra atitinkanti BDAR reikalavimų, kadangi nėra aišku, ar toks skolininko asmens duomenų tvarkymas bus daromas jam sutikus, ar bus vykdomas kitu pagrindu, taip pat nėra aišku, koks šio asmens duomenų tvarkymo tikslas, kadangi įprastine tvarka skolų išieškojimo įmonėms yra suteikiama pakankamai informacijos asmens duomenų skolų išieškojimo procedūrai vykdyti. Taigi, manytina, kad LR skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas yra tobulintinas ir jame neturėtų būti trūkumų, susijusių su skolininkų asmens duomenų tvarkymu.
Nors šiuo metu skolų išieškojimo įmonių veikla Lietuvoje nėra reglamentuota, tačiau pažymėtina, kad joms, kaip ir bet kurioms kitoms Lietuvoje įsteigtoms, veikiančioms organizacijoms, yra tiesiogiai taikomos BDAR nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad vykdydamos skolų išieškojimo procedūras skolų išieškojimo bendrovės yra pakankamai savarankiškos, išsamus šių bendrovių veiklos reglamentavimas, ypač susijęs su skolininkų asmens duomenų tvarkymu, suteiktų mažiau galimybių netinkamai tvarkyti skolininkų asmens duomenis bei tokiu būdu skolą turintys asmenys jaustųsi saugiau.
